Vokietijos karinė plėtra sukėlė tarptautinį nerimą ir diskusijas ES

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paskelbė ambicingą gynybos politiką, kuria siekiama paversti Bundesverą stipriausia įprastine karine jėga Europoje. Gegužės viduryje paskelbta deklaracija žymi reikšmingą Vokietijos gynybos pozicijos pokytį ir atitinka platesnį raginimą didinti karinę parengtį visame žemyne.

Merzas pabrėžė, kad Vokietijos ginkluotųjų pajėgų stiprinimas yra svarbiausias jo administracijos prioritetas. Kaip pagrindinę priežastį stiprinti nacionalinės gynybos gynybą jis nurodė nuolatines grėsmes Europoje, ypač Rusijos tęsiamą agresiją Ukrainoje. Pasak kanclerio, nerealu manyti, kad Rusija būtų patenkinta daline pergale ar ribotais teritoriniais laimėjimais. Dėl šios priežasties, anot jo, Vokietija turi būti pasirengusi prisiimti vadovaujantį vaidmenį Europos saugumo srityje.

Rusija griežtai reaguoja į Vokietijos gynybos planus

Šis pranešimas sulaukė aštrios Maskvos reakcijos. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė didelį susirūpinimą dėl Vokietijos deklaruojamo tikslo tapti dominuojančia karine jėga Europoje. Kalbėdamas žurnalistams Maskvoje, Lavrovas rėmėsi istoriniais precedentais, teigdamas, kad Vokietija jau du kartus per pastarąjį šimtmetį užėmė tokią poziciją, o tai turėjo pražūtingų pasekmių.

Lavrovas Merzo pareiškimus pavadino „labai nerimą keliančiais“ ir perspėjo, kad atnaujintas Vokietijos karinis lyderio vaidmuo gali destabilizuoti regioną. Jo pastabos atspindi platesnį Rusijos nerimą dėl stiprėjančios NATO pozicijos prie vakarinių sienų ir didėjančios gynybos integracijos tarp Europos Sąjungos narių.

Auganti įtampa dėl jautrių istorinių klausimų

Vokietijos ketinimas vadovauti Europai kariniu požiūriu paliečia sudėtingus istorinius klausimus tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vokietija laikėsi karinio santūrumo politikos. Ši doktrina pradėjo keistis po to, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą, ir ji gerokai paspartėjo nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 m.

Nors Vokietija jau padidino gynybos išlaidas ir skyrė karinę pagalbą Ukrainai, Merzo planas šį įsipareigojimą pakelia į naują lygį. Vyriausybės strategija dabar apima karių skaičiaus didinimą, įrangos modernizavimą ir investicijas į pažangias technologijas, siekiant pasirengti didelio intensyvumo konfliktams.

Šio požiūrio kritikai teigia, kad Vokietijos istorinis vaidmuo ir visuomenės skepticizmas dėl karinio įsitraukimo turėtų išlikti pagrindiniu nacionalinės politikos elementu. Kiti mano, kad šalies dydis, ekonominė galia ir geopolitinė padėtis reikalauja didesnės atsakomybės NATO ir ES.

ES sąjungininkai siekia bendro gynybos finansavimo

Merzo pažadas išplėsti Bundesverą taip pat sukėlė diskusijas Europos Sąjungoje. Tikimasi, kad kelios valstybės narės palankiai įvertins didesnį Vokietijos įsipareigojimą kolektyvinei gynybai. Tačiau planuojamos plėtros mastas kelia klausimų, kaip ji bus finansuojama, ypač šalims toliau atsigaunant po ekonominių sukrėtimų.

ES vis labiau įsibėgėja bendrų gynybos obligacijų – abipusių skolos priemonių, kurios leistų šalims sutelkti išteklius karinėms investicijoms, – išleidimas. Šalininkai teigia, kad toks mechanizmas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad mažesnės ar mažiau turtingos šalys galėtų vykdyti NATO įsipareigojimus ir prisidėti prie vieningos Europos gynybos.

Tačiau Merzui šie raginimai bendrai skolintis gali sukelti politinę įtampą. Jo vyriausybė iki šiol reiškė atsargumą dėl Europos skolos pasidalijimo, o suderinti finansinius vidaus perginklavimo reikalavimus su ES solidarumo pastangomis gali būti sunku.

Strateginės pasekmės Europos gynybos kraštovaizdžiui

Vokietijos karinis perorientavimas vyksta reikšmingų permainų pasaulinėse gynybos sąjungose ​​metu. NATO neseniai priėmė naujas nares ir sustiprino savo rytinį flangą. Tuo tarpu ES gynybos bendradarbiavimas toliau vystosi per tokias iniciatyvas kaip Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir Europos gynybos fondas.

Siekdama pirmauti tradiciniu būdu Europoje, Vokietija sukuria naują precedentą, kuris gali nulemti būsimą strateginį planavimą tiek NATO, tiek ES. Tikimasi, kad šis žingsnis turės įtakos gynybos srities viešiesiems pirkimams, mokymo programoms ir krizių valdymo koordinavimui.

Vis dėlto kelias į priekį yra neaiškus. Vyriausybė turi užsitikrinti pakankamą politinę ir finansinę paramą savo karinės plėtros planams įgyvendinti. Be to, ji turi atsižvelgti į kaimyninių šalių, pilietinės visuomenės ir tarptautinių stebėtojų, kurie abejoja ilgalaikėmis Vokietijos kylančio gynybinio vaidmens pasekmėmis, išreikštas susirūpinimas.