Vokietija ruošiasi dar vieniems ekonomikos nuosmukio metams, vyriausybei sumažinant 2024 m. augimo prognozę, o tai rodo antrojo iš eilės recesijos galimybę. Vokietijos ekonomikos ministerija, kuri iš pradžių prognozavo nedidelį augimą, dabar tikisi, kad ekonomika šiais metais susitrauks 0.2 proc., o 0.3 m. ji susitrauks 2023 proc. Atnaujinta prognozė parengta atsižvelgiant į susirūpinimą dėl vartotojų paklausos silpnėjimo, didėjančios konkurencijos iš pasaulinių rinkų ir struktūrinių iššūkius Vokietijos pramonės sektoriuje.
Patikslinta prognozė atspindi augančius ekonominius iššūkius
Vokietijos ekonominės perspektyvos darosi vis neaiškesnės. Naujausioje prognozėje, kurią oficialiai turi pristatyti ūkio ministras Robertas Habeckas, vyriausybė pripažįsta gilėjantį ekonomikos negalavimą. Tokie veiksniai kaip sparčiai didėjančios energijos kainos, vangus eksportas ir besitęsiantis pramonės sulėtėjimas prisidėjo prie šios niūrios perspektyvos. Vokietijos, kaip vienintelės didelės pažangios ekonomikos, kuri susitrauks 2023 m., statusas dabar pratęstas iki 2024 m.
Nors buvo vilčių, kad sumažėjusi infliacija ir galimas Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normų mažinimas gali padėti atgaivinti ekonomiką, tuos lūkesčius sušvelnino ir toliau besitęsianti silpna vidaus ir tarptautinė paklausa. 0.2 m. smukimas 2024% atspindi platesnę sustingusio ekonomikos augimo tendenciją, kurią pakartojo pirmaujantys mokslinių tyrimų institutai, kurie anksčiau prognozavo panašų 0.1% nuosmukį šiems metams.
Šie institutai taip pat peržiūri savo ilgalaikes prognozes, numatydami lėtesnį augimą per ateinančius kelerius metus. 2025 m. augimo prognozė sumažinta nuo 1.4 % iki 0.8 %, o 2026 m. prognozės dabar sieks 1.3 %, palyginti su ankstesniais 1.6 % prognozėmis. Šie skaičiai parodo didelius iššūkius, su kuriais susiduria Vokietija atsigaunant, ypač šaliai pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
Augimo iniciatyvos tikslas – paspartinti atsigavimą
Reaguodama į šiuos didėjančius iššūkius, Vokietijos vyriausybė pradėjo „augimo iniciatyvą“, kuria siekiama paskatinti ekonomiką. Ūkio ministras Robertas Habeckas pabrėžė, kad svarbu įgyvendinti visapusiškas priemones ekonomikos sulėtėjimui spręsti. Iniciatyva apima keletą pagrindinių politikos krypčių, skirtų skatinti investicijas, mažinti biurokratiją, sumažinti energijos sąnaudas pramonės gamintojams ir sukurti paskatas vyresnio amžiaus darbuotojams ir kvalifikuotiems užsienio specialistams.
Vyriausybė mano, kad jei šios priemonės bus visiškai įgyvendintos, nuo 2025 m. Vokietija gali pamažu atsigauti, o augimo tempas turėtų siekti 1.1%. Prognozuojama, kad iki 2026 m. ekonomika augs 1.6 proc., nors ši optimistinė perspektyva priklauso nuo sėkmingo augimo iniciatyvos įgyvendinimo ir Vokietijos federacinių žemių bendradarbiavimo.
Habeckas paragino regionines vyriausybes, įskaitant opozicinių partijų, tokių kaip CDU ir CSU, vadovaujamas, remti nacionalines atkūrimo pastangas. Jis pabrėžė, kad be visapusiško bendradarbiavimo visuose valdžios lygiuose kelias į atsigavimą būtų žymiai sunkesnis. Be to, Habeckas pripažino, kad dabartinio plano gali nepakakti ir greičiausiai reikės papildomų priemonių ilgalaikiam augimui palaikyti.
Pramonės susirūpinimas ir pasaulinė konkurencija
Viena iš pagrindinių Vokietijos ekonominių bėdų priežasčių yra jos priklausomybė nuo pramonės eksporto, kurį smarkiai paveikė didėjanti pasaulinė konkurencija, ypač iš Kinijos. Vokietijos gamintojai, įskaitant pagrindinius sektorius, tokius kaip automobilių ir mašinų gamyba, patiria didesnį spaudimą dėl pigesnės ir efektyvesnės gamybos kitose šalyse. Perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančios energijos taip pat sukėlė sunkumų pramonės šakoms, kurios sunkiai prisitaiko prie naujų energijos standartų ir išlaiko konkurencingumą pasaulinėje arenoje.
Be to, Vokietija kovoja su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, o tai dar labiau sumažino jos ekonominį potencialą. Vyriausybės augimo iniciatyva šis klausimas sprendžiamas sudarant palankesnes sąlygas užsienio darbuotojams patekti į darbo rinką. Tačiau daugelis pramonės lyderių išreiškė susirūpinimą, kad priemonių gali nepakakti išspręsti problemos mastą.
Vokietijos vyriausybė taip pat kovoja su sudėtinga geopolitine aplinka. Ukrainoje vykstantis karas, dėl kurio išaugo energijos sąnaudos ir sutriko tiekimo grandinės, ir toliau kelia didelį iššūkį ekonomikos stabilumui. Dėl Vokietijos priklausomybės nuo Rusijos energijos tiekimo praeityje ji tapo pažeidžiama energijos rinkų svyravimų, o perėjimas prie atsinaujinančios energijos, nors ir būtinas, pasirodė esąs lėtas ir brangus procesas.
WEF optimizmas prieštarauja vietiniam pesimizmui
Nepaisant niūrių trumpalaikių prognozių, kai kurie tarptautiniai stebėtojai išlieka optimistiškai nusiteikę dėl ilgalaikių Vokietijos ekonomikos perspektyvų. Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) prezidentas Børge Brende išreiškė pasitikėjimą Vokietijos gebėjimu įveikti dabartinius iššūkius. Brende pažymėjo, kad Vokietija anksčiau susidūrė su dideliais ekonominiais sunkumais 2000-ųjų pradžioje ir užsitarnavo slapyvardį „ligotas Europos žmogus“, prieš pradėdamas struktūrines reformas, kurios atkūrė jos konkurencingumą.
Tačiau Brende taip pat pabrėžė, kad Vokietijai reikia ir toliau investuoti į tokias pagrindines sritis kaip infrastruktūra, tyrimai ir plėtra bei rizikos kapitalas. Jis atkreipė dėmesį, kad griežtas šalies biudžeto suvaržymų, ypač skolų stabdžio (Schuldenbremse) laikymasis gali apriboti jos galimybes investuoti būtinas investicijas, kad paskatintų būsimą augimą. Be didesnių viešojo ir privataus sektoriaus investicijų Vokietija rizikuoja dar labiau atsilikti pasaulinėse lenktynėse dėl technologinių naujovių ir pramonės pertvarkos.
Kelias į priekį Vokietijos ekonomikai
Vokietijos ekonomikos perspektyvos 2024 m. gali būti niūrios, tačiau vyriausybė ir toliau koncentruojasi į priemones, kurios galėtų paskatinti ilgalaikį atsigavimą. Sėkmingai įgyvendinta augimo iniciatyva galėtų padėti stabilizuoti ekonomiką ir atkurti pasitikėjimą pagrindiniais sektoriais. Tačiau laukia nemenki iššūkiai, o siekiant tvaraus augimo reikės suderintų nacionalinių ir regionų vyriausybių bei privačios pramonės pastangų.
Pasaulio ekonomikos kraštovaizdžiui toliau besivystant, Vokietijos gebėjimas prisitaikyti prie naujų energijos šaltinių, pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą ir išlikti konkurencinga tarptautinėse rinkose bus labai svarbus formuojant jos būsimą ekonominę trajektoriją. Nors artimiausios ateities prognozės mažės, ilgalaikė perspektyva labai priklauso nuo šalyje vykdomų reformų ir augimo strategijų sėkmės.
