Vokietijai ruošiantis dar vienai Naujųjų metų išvakarių šventei, nuolatos vykstančios diskusijos dėl fejerverkų saugumo ir poveikio aplinkai vėl atgimsta. Nepaisant šventinio fejerverkų žavesio, rimtos jų pasekmės – nuo didelių sužalojimų iki didelės žalos aplinkai – skatina imtis reformų.
Su fejerverkais susijusių traumų padidėjimas
Kiekvienais Naujųjų metų išvakarėse skubios pagalbos tarnybos Vokietijoje ruošiasi incidentų, kuriuos sukelia fejerverkai, šuolis. Vokietijos ligoninių asociacijos (DKG) duomenys išryškina nerimą keliančią tendenciją: per Naujųjų metų šventes pacientų, patenkančių dėl fejerverkų sužalojimų, skaičius gali padidėti tris kartus. Paprastai kasdien ligoninėje dėl tokių traumų patenka apie 26.5, tačiau sausio 100 d. šis skaičius šoktelėjo iki 1, o tai pabrėžia su šiomis šventėmis susijusius pavojus.
Sužalojimai dažnai būna sunkūs, įskaitant amputacijas ir rimtus akių pažeidimus, neproporcingai paveikiančius vyrus, kurie pagal Berlyno traumų ligoninių ataskaitas sudaro 97 proc. aukų. Šis traumų antplūdis sukelia didelę įtampą medicinos įstaigoms, kurios jau dirba visu pajėgumu.
Aplinkos ir gyvūnų gerovės susirūpinimas
Kitas svarbus susirūpinimas yra fejerverkų poveikis aplinkai. Federalinė aplinkos agentūra praneša, kad per šias šventes išmetama apie 1,500 tonų kietųjų dalelių (PM10), todėl oro tarša smarkiai viršija įprastą lygį. Ši tarša ne tik blogina oro kokybę, bet ir kelia pavojų žmonių, sergančių kvėpavimo takų ligomis, sveikatai.
Naminiai ir laukiniai gyvūnai labai kenčia nuo triukšmo ir šurmulio. Naminiai gyvūnai gali patirti didelį stresą, todėl kai kuriems fejerverkų metu prireikia vaistų ar ypatingos priežiūros, o laukinė gamta gali būti sutrikdyta žiemos miego arba dėl streso gali sutrikti medžiagų apykaita, o tai turi įtakos jų išgyvenimui žiemos mėnesiais.
Teisės aktai ir visuomenės nuomonė
Atsižvelgiant į šiuos padarinius, vis labiau pasisakoma už tai, kaip vokiečiai švenčia Naujuosius metus. Tokie skaičiai, kaip Klausas Reinhardtas, Vokietijos gydytojų asociacijos prezidentas, pasisako už privačių fejerverkų uždraudimą, o tai rodo, kad pandemijos metu taikomi laikini pardavimo draudimai, dėl kurių sumažėjo avarijų, rodo, kad tokios priemonės gali sumažinti riziką.
Visuomenė vis labiau palaiko šių tradicijų keitimą. Pasiūlymai apima centrinius, profesionaliai organizuojamus fejerverkus arba alternatyvias šventes, tokias kaip dronų ar lazerių šou, kurie galėtų pasiūlyti saugesnes ir aplinkai nekenksmingas šventes.
Tęsiantis diskusijoms akivaizdu, kad tradicija leisti fejerverkus Naujųjų metų išvakarėse yra persvarstoma, atsižvelgiant į tai, kad tai daug kainuoja visuomenės sveikatai, saugai ir aplinkos gerovei. Šis pokytis atspindi platesnį supratimą, kad šventinė praktika turi tobulėti, kad atitiktų šiuolaikines saugos, sveikatos ir aplinkosaugos vertybes.