Diskusijos dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo Vokietijoje aštrėja

Diskusijos dėl minimalaus darbo užmokesčio Vokietijoje vėl atsidūrė dėmesio centre, federaliniam darbo ministrui Hubertui Heiliui kreipiantis į tai, kad jis būtų gerokai padidintas. Heil paragino iki 15 metų minimalų atlyginimą padidinti iki maždaug 2026 eurų per valandą, suderinant su Europos Sąjungos minimalaus darbo užmokesčio direktyva. Šis pasiūlymas sukėlė plačias diskusijas, susilaukė sąjungų palaikymo ir susidūrė su verslo grupių ir politinės opozicijos pasipriešinimu.

Siekis didesnio minimalaus atlyginimo

Socialdemokratų partijos (SPD) narys Hubertus Heilas tvirtai pasisakė už minimalios algos kėlimą, įrodinėdamas, kad tai būtina siekiant ekonominio teisingumo. Neseniai laiške nepriklausomai Minimalaus darbo užmokesčio komisijai, kurią sudaro ir darbdavių, ir profesinių sąjungų atstovai, Heil pabrėžė, kad Vokietija turi laikytis ES direktyvos, kuri siūlo minimalų atlyginimą, lygų 60 procentų vidutinių pajamų. Remiantis naujausiais Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos (DGB) skaičiavimais, iki 15.27 metų minimalus atlyginimas būtų maždaug 2026 euro per valandą.

Heil teigė, kad šis padidėjimas būtų naudingas maždaug šešiems milijonams žmonių visoje šalyje. Jis teigė, kad didesnis atlyginimas būtų ne tik teisingumo reikalas, bet ir sustiprintų vartotojų perkamąją galią, o tai galėtų teigiamai paveikti visą ekonomiką. Ministras taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, kad visą darbo dieną dirbantys darbuotojai galėtų išlaikyti save ir savo šeimas be finansinių sunkumų.

Naujausi minimalaus darbo užmokesčio pokyčiai

Per pastaruosius metus minimalus darbo užmokestis Vokietijoje buvo kelis kartus pakoreguotas. Po didelio padidėjimo 2022 m. spalio mėn. jis šiuo metu siekia 12.41 euro per valandą, o 12.82 m. turėtų padidėti iki 2024 euro. Nepaisant šio padidėjimo, daugelis teigia, kad ankstesnių koregavimų nepakako, kad būtų galima neatsilikti nuo didėjančių pragyvenimo išlaidų. .

2023 metais Minimalaus darbo užmokesčio komisija susidūrė su vidiniais nesutarimais. Darbdavių atstovai 2024 ir 2025 m. pastūmėjo mažesnį, nei tikėtasi, padidinimą, o tai sukėlė profesinių sąjungų atstovų nepasitenkinimą. Tai buvo pirmas kartas, kai komisijai nepavyko priimti vieningo sprendimo. Nesutarimas išryškino didesnę įtampą tarp tų, kurie pasisako už didesnius atlyginimus, ir tų, kurie nerimauja dėl galimų ekonominių tokio padidinimo padarinių.

ES direktyvos vaidmuo

ES minimalaus darbo užmokesčio direktyva vaidina pagrindinį vaidmenį dabartinėse diskusijose. Direktyva, kurioje reikalaujama, kad minimalus atlyginimas būtų 60 procentų šalies vidutinių pajamų, siekiama apsaugoti darbuotojus visoje Europos Sąjungoje nuo skurdo ir išnaudojimo. Vokietija, kaip ir visos ES valstybės narės, privalo laikytis šios direktyvos, užtikrindama, kad jos minimalus atlyginimas atitiktų nurodytą ribą.

Heilas atkreipė dėmesį, kad įstatymas turi būti įgyvendintas iki 2026 m., o jo pasiūlymas skirtas užtikrinti, kad Vokietija atitiktų šį teisinį reikalavimą. Jis pabrėžė, kad Minimalaus darbo užmokesčio komisija, būdama nepriklausoma, privalo atsižvelgti į šias gaires, spręsdama būsimą atlyginimų dydį.

Opozicija ir kritika

Ne visi pasisako už siūlomą minimalaus atlyginimo kėlimą. Laisvoji demokratų partija (FDP), priklausanti Vokietijos valdančiajai koalicijai, sukritikavo Heil pasiūlymą. FDP atstovai teigia, kad didelis darbo užmokesčio padidėjimas gali pakenkti smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač tiems, kurie jau dabar susiduria su sunkumais dėl dabartinės ekonominės padėties. FDP Bundestago narys Carlas-Julius Cronenbergas perspėjo, kad toks padidinimas susilpnins Vokietijos konkurencingumą ir apsunkins viduriniąją klasę.

Be to, su darbdaviu suderintas Vokietijos ekonomikos institutas (IW Cologne) išreiškė didelį pasipriešinimą. Instituto darbo rinkos ekspertas Hagenas Leschas teigė, kad politinis kišimasis į darbo užmokesčio nustatymą kenkia Minimalaus darbo užmokesčio komisijos vaidmeniui ir gali sutrikdyti kolektyvines sutartis. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl platesnių ekonominių pasekmių ir perspėjo, kad dėl didesnių atlyginimų gali būti prarasta darbo vieta tokiuose sektoriuose kaip svetingumas ir mažmeninė prekyba, kur maržos ir taip mažos.

Leschas taip pat teigė, kad minimalaus darbo užmokesčio padidinimas gali sustiprinti infliacijos spaudimą, ypač tokiose paslaugų srityse kaip gastronomija, kur įmonės gali perkelti didesnes darbo sąnaudas vartotojams. Tai, savo ruožtu, gali lemti kainų didėjimą ir dar labiau apsunkinti ir taip vangią ekonomiką.

Profsąjungų ir darbuotojų atstovų parama

Nepaisant tam tikrų ketvirčių pasipriešinimo, didesnio minimalaus darbo užmokesčio siekis sulaukė didelio profsąjungų palaikymo. DGB vadovas Yasminas Fahimi gyrė Heil pastangas, apibūdindamas siūlomą padidinimą kaip būtiną žingsnį siekiant užtikrinti „skurdo atsparų“ minimalų atlyginimą. Fahimi tvirtino, kad didesnis atlyginimas geriau apsaugotų mažas pajamas gaunančius darbuotojus ir padėtų sumažinti atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių Vokietijoje.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad daugelis sektorių, pavyzdžiui, priežiūros pramonė, labai priklauso nuo mažai apmokamų darbuotojų, o minimalaus atlyginimo padidinimas padėtų pagerinti jų gyvenimo lygį. Profesinės sąjungos atstovai jau seniai įrodinėja, kad dabartinis atlyginimų lygis nepakankamai atspindi pragyvenimo išlaidas daugelyje šalies dalių, ypač miestuose, kur sparčiai auga būsto ir kitos išlaidos.

Minimalaus darbo užmokesčio ateitis Vokietijoje

Tikėtina, kad diskusijos dėl minimalaus darbo užmokesčio išliks pagrindinė problema ateinančiais metais, ypač kai šalis ruošiasi kitiems federaliniams rinkimams. BPD šis klausimas yra pagrindinė jos platformos dalis, o tiek Heil, tiek kancleris Olafas Scholzas palaiko reikšmingą padidinimą. Kita vertus, FDP ir toliau stumiasi atgal, remdamasi susirūpinimu dėl ekonominių pasekmių.

Minimalaus darbo užmokesčio komisijai ruošiantis pateikti kitas rekomendacijas, lieka neaišku, ar ji atitiks Heil viziją, ar pasirinks nuosaikesnį padidinimą. Tačiau aišku, kad šis klausimas ir toliau sukels intensyvias diskusijas tarp politikos formuotojų, verslo lyderių ir darbuotojų.

Šių diskusijų rezultatai turės reikšmingų pasekmių milijonams darbuotojų visoje Vokietijoje, formuodami darbo rinkos ir visos ekonomikos ateitį.