Naujoji Vokietijos koalicija pristato didžiulį ekonominės pagalbos planą, kai kyla pramonės kovų

Naujoji Vokietijos vyriausybė, vadovaujama CDU lyderio Friedricho Merzo, pristatė platų koalicijos susitarimą, kuriuo siekiama atgaivinti sustingusią šalies ekonomiką. Konservatyvioji CDU/CSU ir centro kairioji SPD susivienijo į strategiją, orientuotą į mokesčių lengvatas, mažesnes energijos kainas ir biurokratijos mažinimą, siekdamos atkurti investuotojų pasitikėjimą ir padidinti pramonės produktyvumą.

Fonas rimtas: Vokietijos ekonomika per trejus metus vos nepaaugo. Gamyba daug energijos naudojančiuose sektoriuose buvo sumažinta, didėja baimė dėl infliacijos, o nauji JAV taikomi tarifai, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, pablogino verslo nuotaikas. Prognozuojamas BVP augimas per metus sieks tik 0.1%, todėl naujajai koalicijai kyla spaudimas pasiekti rezultatų.

Svarbiausias jų planas yra „saugumo planavimas“ – terminas Merzas, vartojamas interviu, reiškiantis ankstesnę vyriausybę kamavusio netikrumo pabaigą. Naujoji koalicija žada politikos aiškumo „po šio teisėkūros laikotarpio“.

Milijardai mokesčių lengvatų ir investicijų paskatų

Vienas esminių koalicijos darbotvarkės komponentų – pelno mokesčio reforma. Vyriausybė planuoja nuo 2028 metų palaipsniui mažinti pelno mokesčio tarifą ir leisti įmonėms nurašyti didesnę investicinių išlaidų dalį. Tikslas yra paskatinti „investicijų postūmį“, kad padidėtų Vokietijos pramonė.

Energetikos politika taip pat yra pagrindinė pagalbos teikimo priemonė. Koalicija įsipareigojo sumažinti elektros mokestį iki minimumo, leidžiamo pagal ES taisykles – mažiausiai penkiais centais už kilovatvalandę. Visiems vartotojams bus mažinami tinklo mokesčiai, o daug energijos suvartojančiam verslui įvedama pigesnė pramoninės elektros kaina. Be to, bus panaikintas papildomas mokestis už dujų saugojimą, o tai gali sumažinti gamtinių dujų kainas.

Svetingumo sektorius taip pat turi naudos. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) restoranuose patiektam maistui bus visam laikui sumažintas iki septynių procentų. Remiantis Kelne įsikūrusio Vokietijos ekonomikos instituto (IW) skaičiavimais, vien ši priemonė galėtų atleisti sektorių maždaug keturiais milijardais eurų.

Jei visos siūlomos mokesčių ir energetikos priemonės būtų visiškai įgyvendintos, finansinė našta pramonei ir vartotojams galėtų sumažėti daugiau nei 11 mlrd. EUR per metus.

Automobilių pramonė ir elektrinis mobilumas

Kitas prioritetas yra galingas Vokietijos automobilių sektorius. Koalicinėje sutartyje numatytos specialios mokestinės lengvatos perkant elektromobilius, atleistas nuo transporto priemonių mokesčio elektroniniams automobiliams, paspartinta įkrovimo infrastruktūros plėtra. Šios pastangos remiamos ES klimato socialinio fondo lėšomis, skirtomis padėti mažas pajamas gaunančioms šeimoms įsigyti elektrinį mobilumą.

Tačiau automobilių asociacijos išlieka skeptiškos. Jie teigia, kad dabartiniams pasiūlymams trūksta aiškumo ir jie gali būti nepakankamai stiprūs, kad paskatintų sustojusį e. mobilumo augimą. Pasak jų, koalicijos planas turi būti ne tik simboliniai gestai, kad būtų pasiektas tikras poveikis.

Biurokratijos mažinimas ir skaitmeninis atnaujinimas

Vienas iš dažniausių Vokietijos įmonių skundų – biurokratinė perkrova. Koalicija žada šias administracines išlaidas sumažinti 25 proc., todėl numatoma sutaupyti apie 16 mlrd. Tai reiškia, kad bus panaikintas Vokietijos nacionalinis tiekimo grandinės įstatymas, įpareigojantis išsamius dokumentus, ir pakeisti jį supaprastintu, su ES suderintu reglamentu.

Ekspertai teigia, kad skaitmeninimas ir dirbtinis intelektas yra esminės biurokratijos mažinimo priemonės. Nors koalicijos sutartyje šios technologijos minimos ne kartą, ekonomistai ragina juos įgyvendinti greičiau. Jie teigia, kad norint pasiekti tikrą pažangą, reikės daugiau finansuoti mokslinius tyrimus, švietimą ir inovacijas.

Ifo instituto duomenimis, biurokratija šiuo metu Vokietijai kasmet kainuoja apie 150 mlrd. Net šiek tiek sumažinus šį skaičių, produktyvumas būtų nedelsiant paveiktas.

Prekybos politika ir strateginė nepriklausomybė

Pasaulinės prekybos įtampa sustiprino Vokietijos poreikį diversifikuoti tarptautines partnerystes. Koalicija planuoja pagilinti ekonominius santykius su tokiomis šalimis kaip Indija, Australija ir kelios Pietryčių Azijos šalys. Afrikos partnerystės taip pat yra darbotvarkėje.

Nors susitarime vengiama išsamių komentarų apie dabartinį ginčą dėl tarifų su JAV, jame išreiškiama viltis dėl būsimo transatlantinės laisvosios prekybos susitarimo. Trumpuoju laikotarpiu koalicija nori sumažinti įtampą ir sumažinti importo muitus abiem pusėms.

Stebėtojai stebisi, kad, atsižvelgiant į pastarojo meto rinkos nepastovumą, nėra išsamaus atsako į JAV prekybos politiką. Tačiau koalicija aiškiai siekia sumažinti priklausomybę nuo Amerikos politikos sprendimų, plečiant Vokietijos ekonominį pėdsaką pasaulyje.

Ekonomistų įspėjimai dėl praleistų galimybių

Nors verslo lyderiai ir ekonomistai palankiai vertina daugelį priemonių, įskaitant mokesčių mažinimą ir supaprastintas atskaitomybės pareigas, keli balsai įspėja, kad paketas gali būti nepakankamas.

Diuseldorfo universiteto ekonomikos profesorius Jensas Südekumas pažymi, kad mokesčių reformos yra per lėtos ir ribotos. Kiti, pavyzdžiui, Monika Schnitzer iš Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos, kritikuoja pensijų reformos nebuvimą ir vadina tai esminiu susitarimo elementu.

Vokietijos demografinis iššūkis yra didelis. Dėl senėjančios visuomenės mažėja darbo jėga ir didėja pensijų bei sveikatos priežiūros našta. Ekonomistai tvirtina, kad be struktūrinės reformos, ypač socialinės apsaugos, ilgalaikiam stabilumui gresia pavojus.

Nepaisant šios kritikos, koalicijos lyderiai, tokie kaip SPD pirmininkė Saskia Esken, tvirtina, kad susitarimas gali paskatinti Vokietijai reikalingą ekonominį pagreitį. Per ateinančius 500 metų klimato apsaugai ir infrastruktūrai skirta 12 milijardų eurų investicijų, vyriausybė tikisi rasti pusiausvyrą tarp augimo skatinimo ir fiskalinės drausmės.