Pagrindinis » Vokietijoje auga karo baimė, istorinei atminčiai susiduriant su dabartine realybe

Vokietijoje auga karo baimė, istorinei atminčiai susiduriant su dabartine realybe

by WeLiveInDE
0 komentarai

Praėjus aštuoniems dešimtmečiams po nacistinės Vokietijos kapituliacijos, kuri užbaigė Antrąjį pasaulinį karą Europoje, visoje šalyje apima nauja baimė. Gegužės 8-osios – datos, istoriškai prisimenamos kaip išsivadavimo akimirka – minėjimo metu vis daugiau vokiečių reiškia gilų susirūpinimą, kad Europa vėl gali įsivelti į didelio masto konfliktą. Baimė nebėra abstrakti. Ji jaučiama gatvėse, prie vakarienės stalų ir net terapijos kambariuose.

Remiantis naujausia ARD-DeutschlandTrend apklausa, 64 proc. vokiečių reiškia didelį susirūpinimą dėl galimo dar vieno didelio karo Europoje. Ši baimė stipresnė rytinėse šalies dalyse, tarp moterų ir jaunesnių kartų. Pažymėtina, kad 81 proc. 12–25 metų amžiaus jaunuolių teigia bijoję, kad karas pasieks Vokietijos teritoriją.

Terapeutai dabar mato karo nerimą klinikose

Šis pokytis neapsiriboja vien viešosios nuomonės apklausomis. Psichologai ir terapeutai Vokietijoje, ypač Hesene, praneša, kad vis daugiau pacientų skundžiasi tuo, kas apibūdinama kaip „Kriegsangst“ – karo baimė. Nors klinikinėse gairėse tai oficialiai nepripažįstama kaip atskira diagnozė, terapeutai pažymi, kad karo nerimas vis dažniau aptariamas kaip generalizuotų nerimo sutrikimų dalis, ypač tarp tų, kurie jau kovoja su psichikos sveikatos problemomis.

„Daugelis šių pacientų jau kenčia nuo depresijos ar lėtinio nerimo“, – teigė Heseno psichoterapeutų rūmų prezidentė Heike Winter. „Karo nerimas prideda dar vieną lygmenį. Jie klausia savęs, kas nutiktų, jei galingas lyderis paspaustų branduolinį mygtuką.“ Jos kolegė Ariadne Sartorius pastebėjo panašius modelius tarp vaikų ir paauglių, kurie bijo būti pašaukti į kariuomenę ar perkelti.

Kitaip nei labiau išgydomos baimės, tokios kaip fobijos, susijusios su gyvūnais ar uždaromis erdvėmis, karo baimė kyla dėl geopolitinės įtampos, kurios joks individas negali kontroliuoti. Nesugebėjimas paveikti karo baigties sustiprina bejėgiškumo jausmą, todėl nerimas tampa labiau paplitęs ir sunkiau valdomas.

Prisimenant praeitį gyvenant dabartyje

Šis augantis nerimas kyla nacionalinių apmąstymų akimirką. 8 m. gegužės 1945 d. Vokietijos kariuomenės lyderiai pasirašė dokumentą, oficialiai užbaigusį kovas Europoje. 1985 m. prezidentas Richardas von Weizsäckeris šią dieną pavadino „išsivadavimo diena“ – terminu, kuris tuo metu buvo prieštaringas, bet vėliau tapo plačiai priimtas.

Vis dėlto šios frazės prasmė vėl kvestionuojama. Kylant naujiems konfliktams ir senoms ideologijoms vėl atsirandant moderniomis formomis, diskutuojama apie „išsivadavimo“ reikšmę. Daugelis baiminasi, kad atmetamos po Antrojo pasaulinio karo išmoktos istorinės pamokos. Tarp jų – aljansų, dialogo ir tarptautinės teisės, kaip priemonių naujiems karams užkirsti kelią, svarba.

Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m., jau ketvirtus metus iš eilės, sugriovė iliuziją, kad Europa yra apsaugota nuo karo. Pasak federalinio prezidento Franko-Walterio Steinmeierio, pasaulis išgyvena „dvigubą lūžio tašką“ – ne tik Rusijos agresijos, bet ir kai kurių Vakarų sąjungininkų bendrų demokratinių vertybių atsisakymo prasme.

Palaikymas Ukrainai stiprus, bet dėl ​​nuolaidų susiskaldęs

Karui Ukrainoje užsitęsus, nuomonės Vokietijoje vis labiau išsiskiria. Remiantis naujausiais duomenimis, 47 proc. vokiečių mano, kad Ukraina turėtų apsvarstyti teritorinių nuolaidų Rusijai galimybę, kad karas būtų baigtas. Tai mažiau nei 53 proc. 2024 m. gruodį, tačiau vis tiek rodo, kad beveik pusė gyventojų yra atviri deryboms dėl žemės praradimo.

Tuo pačiu metu 77 proc. vokiečių ir toliau tvirtina, kad sprendimas dėl derybų turi priklausyti tik Ukrainai. Ukrainos narystės NATO klausimas taip pat išskirsto nuomones: 48 proc. ilgalaikėje perspektyvoje pritaria, o 40 proc. – prieš.

Viešas diskursas šia tema atspindi įtampą tarp taikos troškimo ir tarptautinės politikos realijų. Nors tokios asmenybės kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad taikai pasiekti Ukrainai gali prireikti didelių kompromisų, Vokietijos vadovybė ir toliau remia daugiašalę strategiją, apimančią diplomatinį spaudimą Rusijai ir tolesnę karinę pagalbą Ukrainai.

Atminties kultūra susiduria su naujais iššūkiais

Taip pat vyksta diskusijos dėl Vokietijos istorinės atminties. Dauguma vokiečių vis dar remia pastangas prisiminti ir mokyti apie nacių eros nusikaltimus. Penkiasdešimt procentų teigia, kad dabartinis minėjimo lygis yra tinkamas, o 22 procentai mano, kad reikėtų daryti daugiau. Tarp 18–34 metų amžiaus jaunų suaugusiųjų daugiau nei trečdalis mano, kad Vokietija turi daryti daugiau, kad išsaugotų savo atminties kultūrą.

Tačiau 23 procentai mano, kad nacių nusikaltimams skiriama per daug dėmesio. Tarp kraštutinių dešiniųjų partijos „AfD“ šalininkų šis skaičius išauga iki 47 procentų, o tai rodo aiškų politinio kraštovaizdžio susiskaldymą. Nacionalistiniams ir populistiniams judėjimams įgaunant pagreitį visoje Europoje, įskaitant Vokietiją, Rumuniją ir už jų ribų, istorikai ir pedagogai perspėja apie pastangas perrašyti istoriją ir sumenkinti praeities žiaurumų svarbą.

Taikos apibrėžimas baimės eroje

Kalbose ir interviu, skirtuose Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-mečiui paminėti, keli Vokietijos lyderiai pabrėžė, kad taikos negalima apsiriboti karo nebuvimu. Prezidentas Steinmeieris pareiškė, kad tikra taika turi apimti laisvę ir žmogaus teises – vertybes, kurioms aktyviai grasina autoritariniai režimai ir politinės jėgos, siekiančios iš vidaus ardyti demokratines struktūras.

„Taika be laisvės tėra tyla priespaudos akivaizdoje“, – Bundestage sakė Steinmeieris. Jo pastabos buvo plačiai interpretuojamos kaip kritika tiek užsienio autokratijai, tiek joms simpatizuojantiems vidaus judėjimams.

Nepaisant didėjančių baimių, ekspertai sutinka, kad šias baimes, jei su jomis sprendžiama atsargiai, galima valdyti. Terapeutai skatina žmones riboti žiniasklaidos vartojimą, įsitraukti į bendruomenės dialogą ir sutelkti dėmesį į tai, ką jie gali kontroliuoti. Kartais net paprastos strategijos, pavyzdžiui, laikinas atsijungimas nuo naujienų, gali padėti.

Vokietijai prisimenant savo praeitį, jos ateitis kupina nerimo, politinio nestabilumo ir atsinaujinusių grėsmių taikai. Šalies gebėjimas ginti savo demokratines vertybes, remti kaimynus ir išsaugoti istorinę tiesą bus išbandytas – ne tik politikoje, bet ir jos žmonių širdyse bei protuose.

Tau taip pat gali patikti

WeLiveIn.de yra jūsų šaltinis, norint gauti informaciją ir palaikyti ryšį Vokietijoje. Mūsų platforma siūlo naujausias naujienas, išsamius skelbimus ir interaktyvų tarptautinį forumą. Išsamus ir nuolat atnaujinamas „Kaip į Vokietiją“ vadovas yra neįkainojamas šaltinis naujiems emigrantams į šalį. Mūsų tikslas – padaryti jūsų viešnagę Vokietijoje geriau informuotą ir labiau susietą.

© WeLiveIn.de – Išeivijos bendruomenė Vokietijoje – Nuo 2024 m., Visos teisės saugomos.
Prižiūrėtas ir valdomas Cryon UG (haftungsbeschränkt).