Vokietija susiduria su socialinių įmokų šuoliu

Pusė bendrųjų pajamų netrukus gali būti skirta socialiniam draudimui

Vokietija artėja prie lūžio taško socialinės paramos finansavimo srityje. Ekspertai dabar perspėja, kad socialinės įmokos netrukus gali viršyti 50 procentų bendrųjų pajamų. Ekonomistas Martinas Werdingas, Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos narys, atkreipė nacionalinį dėmesį teigdamas, kad klausimas jau nebe tai, ar tai įvyks, o kada bus peržengta 50 procentų riba. Jo prognozės kartu su daugelio ekonomikos institutų prognozėmis rodo, kad iki 46 m. bendras įmokų tarifas gali siekti nuo 54 iki 2035 procentų.

Staigų augimą lemia ilgalaikiai demografiniai pokyčiai, senstanti visuomenė ir didėjantys įsipareigojimai sveikatos priežiūros, pensijų ir ilgalaikės priežiūros srityse. Be didelių reformų didėjančios išlaidos ir toliau bus našta tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, didindamos spaudimą darbo užmokesčiui, ekonomikos konkurencingumui ir valstybės finansams.

Didėjančios sveikatos ir priežiūros sistemų išlaidos

Didžiausias padidėjimas šiuo metu pastebimas sveikatos ir ilgalaikės priežiūros draudimo srityje. Dešimtojo dešimtmečio viduryje įstatymų nustatytos sveikatos draudimo įmokos vidutiniškai sudarė apie 1990 proc. Šiandien daugeliu atvejų jos pasiekė 14.2 proc. Panaši padėtis yra ir ilgalaikės priežiūros srityje, kur įmokų tarifas nuo 17.5 m. išaugo tris kartus. Tėvai dabar moka 1995 proc., o bevaikiai – 3.6 proc. Tikimasi, kad per kelerius metus įmokos dar padidės iki beveik 4.2 proc.

Šios didėjančios išlaidos tėra skaičiai – jos reiškia realų spaudimą mėnesiniams atlyginimams. Darbdaviai taip pat turi įtakos, nes jie privalo prisidėti prie darbuotojų įmokų. Tai didina darbo sąnaudas ir mažina Vokietijos konkurencingumą, ypač eksporto pramonėje.

Sveikatos priežiūros išlaidos ir toliau auga sparčiau nei pajamos, daugiausia dėl didėjančios paklausos ir struktūrinio neefektyvumo. Nors vyriausybės pareigūnai aptarė sistemos stabilizavimą laikinomis paskolomis, ekspertai teigia, kad tokie žingsniai tik atitolina gilesnes reformas. Pasak ekonomistų, sprendimai turi apimti ligoninių restruktūrizavimą, skubios pagalbos tarnybų pakeitimus, geresnę skaitmeninę infrastruktūrą ir efektyvesnį medicinos personalo panaudojimą.

Pensijos taip pat patiria spaudimą

Vokietijos pensijų sistema, ilgai laikyta stabilia, dabar žada reikšmingą įmokų padidėjimą. Daugelį metų pensijų tarifas išliko stabilus – 18.6 proc. Tačiau iki 20 m. šis skaičius gali išaugti iki 2028 proc. Tai būtų aukščiausias lygis per pastaruosius dešimtmečius ir atspindėtų tiek pensininkų skaičiaus augimą, tiek dosnius politinius sprendimus, tokius kaip vadinamosios „motinos pensijos“ išplėtimas ir tvarumo apsaugos priemonių sustabdymas.

Poveikis bus jaučiamas iš kartos į kartą. Vyriausybės pažadas išlaikyti 48 procentų minimalią pensijų sumą dar labiau sumažina lankstumą reaguoti į demografinius iššūkius. Kritikai teigia, kad tokie sprendimai ignoruoja ilgalaikį išlaidų stabilumą ir neteisingai perkelia naštą būsimiems įmokų mokėtojams.

Ilgalaikės prognozės rodo eskalaciją

Nepriklausomų tyrimų grupių prognozės patvirtina Werdingo perspėjimus. 2023 m. IGES instituto atliktame tyrime apskaičiuota, kad iki 48.6 m. bendros įmokos gali išaugti iki 2035 proc. Kitoje „Prognos“ analizėje netgi buvo svarstomas blogiausias scenarijus – 55.5 proc. iki 2040 m., darant prielaidą, kad politika nesikeis ir ekonominis spaudimas tęsis. Šie skaičiai nėra spekuliatyvūs – jie iliustruoja, kas nutiks, jei dabartinės tendencijos tęsis be reikšmingų korekcijų.

Šie įmokų lygiai nėra tik teoriniai rūpesčiai. Jei jie būtų įgyvendinti, jie smarkiai paveiktų namų ūkių disponuojamas pajamas ir sumažintų vartotojų išlaidas. Darbdaviams darbo sąnaudos smarkiai išaugtų, o tai greičiausiai paveiktų darbo vietų kūrimą ir Vokietijos, kaip verslo vietos, patrauklumą.

Diskusijos dėl reformos įgauna pagreitį

Įvairūs sektoriai pateikė reformų pasiūlymų, tačiau vieningo sprendimo dar nepriimta. Viena iš dažnai minimų priemonių – padidinti pajamų ribą įmokoms, vadinamą „Beitragsbemessungsgrenze“. Tai priverstų didesnes pajamas gaunančius asmenis mokėti daugiau, tačiau ekspertai perspėja, kad tai išsprendžia tik dalį problemos ir gali sukelti biudžeto problemų valstijose, kuriose dirba dauguma valstybės tarnautojų.

Kita galimybė – išplėsti įmokų mokėtojų bazę, įtraukiant valstybės tarnautojus ir savarankiškai dirbančius asmenis į įstatymų numatytą sistemą. Tačiau tai taip pat kelia teisinių ir finansinių iššūkių. Kai kurie ekonomistai siūlo didesnę socialinio finansavimo dalį perkelti į mokesčius, ypač didinant federalines subsidijas iš bendrųjų pajamų, o tai leistų plačiau paskirstyti išlaidas.

Tuo pačiu metu auga spaudimas persvarstyti dabartinių išmokų programų veiksmingumą ir taikymą. Kritikai teigia, kad tokios programos kaip pratęsta motinos pensija, nors ir politiškai populiarios, gali būti ne pats efektyviausias ribotų išteklių panaudojimas.

Lengvo sprendimo nematyti

Daugelis sutinka, kad reformos būtinos, tačiau nė viena iš jų neįvyksta be kompromisų. Ligoninių pajėgumų mažinimas, didesnių pacientų priemokų įvedimas, gydytojų mokesčių apribojimų nustatymas ar paslaugų mažinimas – visa tai svarstoma, tačiau tai tebėra politiškai jautrūs klausimai. Ekspertai pabrėžia, kad trumpalaikė pagalba dažnai reikalauja nepopuliarių sprendimų, pavyzdžiui, išmokų mažinimo ar išlaidų didinimo, prieš tai, kai ilgalaikis taupymas tampa įmanomas.

Vokietijos demografinės tendencijos kartu su dideliais lūkesčiais dėl socialinių programų sukūrė struktūrinį disbalansą, kurio neįmanoma ištaisyti nedideliais pakeitimais. Nesant aiškaus politinio įsipareigojimo vykdyti reformas, numatomas įmokų padidinimas vis labiau tikėtinas.