Vokietija planuoja didelius migracijos politikos pokyčius pagal naują koalicijos susitarimą

Naujoji koalicija siekia griežtesnės migracijos ir Vakarų Balkanų prieigos kontrolės

Vokietija ruošiasi esminiams migracijos politikos pokyčiams. Formuojantis naujajai koalicijai tarp konservatyviosios CDU/CSU ir centro kairės SPD, abi partijos susitarė dėl griežtesnio kurso reguliuoti imigraciją, apriboti atvykimą į prieglobstį ir peržiūrėti pagrindines migracijos sistemas. Šią savaitę paskelbtas jų koalicijos susitarimas patvirtina bendrą tikslą sumažinti nelegalių atvykėlių skaičių ir pakeisti šalies požiūrį į legalią migraciją.

Vienas iš svarbiausių pakeitimų – siūlomas „Vakarų Balkanų reglamento“ sumažinimas, kuriuo šiuo metu ES nepriklausančių šalių, tokių kaip Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Albanija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija, piliečiams suteikiama supaprastinta galimybė patekti į Vokietijos darbo rinką. Tikimasi, kad metinė kvota bus sumažinta perpus – nuo ​​50,000 25,000 iki XNUMX XNUMX priėmimo per metus. Pradinis programos tikslas buvo užpildyti darbo jėgos spragas, ypač sektoriuose, kuriuose nereikalaujama formalios kvalifikacijos.

Pareigūnai teigia, kad tokie pakeitimai būtini, kad migracija būtų lengviau valdoma ir tikslingiau, nors kritikai perspėja, kad prieigos ribojimas gali pakenkti tokiems sektoriams kaip pagyvenusių žmonių priežiūra, kuriuose šiuo metu dirba daug darbuotojų iš Vakarų Balkanų.

Pasienio priemonės ir prieglobsčio reformos ant stalo

Be darbo migracijos programų pakeitimų, koalicijos sutartyje numatytos platesnės pastangos sugriežtinti prieglobsčio suteikimo procedūras. Tai apima griežtesnę sienų kontrolę ir atnaujintą dėmesį vadinamajai „pirmosios atvykimo šalies“ taisyklei. Pagal šį modelį prieglobsčio prašytojai būtų grąžinami į tą ES šalį, į kurią jie pirmą kartą atvyko, taip sumažinant spaudimą Vokietijos sistemai.

Nors abi šalys sutaria dėl reformos būtinybės, jų požiūris skiriasi. BPD akcentuoja bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis ir Europos Sąjunga, primygtinai reikalaujant bendrų sprendimų ir pagarbos teisinėms bazėms. Kita vertus, CDU/CSU, jei reikia, palieka erdvės vienašaliams veiksmams. Šie skirtumai gali turėti įtakos vykdymo eigai, ypač jautriose pasienio zonose.

Taip pat kalbama apie savanoriško persikėlimo programų stabdymą ir šeimų susijungimų sustabdymą – priemones, kuriomis siekiama toliau mažinti migracijos srautus. Šios idėjos rodo platesnes būsimos vyriausybės pastangas reaguoti į didėjantį visuomenės susirūpinimą dėl imigracijos ir pademonstruoti griežtesnę kontrolę.

Diskusijos dėl pilietybės reformos sukelia prieštaringų nuomonių

Vyriausybei apribojus kai kurias migracijos formas, kitos reikalauja įtraukaus požiūrio į ilgalaikę integraciją. Federalinis prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, kalbėdamas natūralizacijos ceremonijoje Kelne, pabrėžė pilietybės, kaip kertinio Vokietijos ateities akmens, svarbą. Jis pabrėžė, kaip natūralizuoti piliečiai praturtina visuomenę, ir aiškiai pareiškė: „Be natūralizacijų mūsų šalis daugeliu atžvilgių būtų skurdesnė ir turėtų mažiau šansų į gerą ateitį.

Steinmeierio pastabos buvo tiesioginis pritarimas pilietybės įstatymo reformai, priimtai vadovaujant ankstesnei koalicijai. Ši reforma leidžia gerai integruotiems imigrantams kreiptis dėl Vokietijos paso tik po trejų gyvenimo metų – tai žingsnis, skirtas skatinti ilgalaikį priklausymą ir pilietinį dalyvavimą.

Tačiau šiai nuostatai dabar iškilo pavojus. Naujoji koalicija ketina ją atšaukti, teigdama, kad tokie greitesni variantai kenkia integracijos lūkesčiams. Nesutarimas pabrėžia didėjančią atskirtį tarp tų, kurie pasisako už sveikintiną, į integraciją orientuotą modelį, ir tų, kurie teikia pirmenybę apribojimams ir vykdymui.

Ekonominiai poreikiai ir politinis spaudimas

Nepaisant didėjančių politinių raginimų sugriežtinti imigraciją, Vokietijos ekonomika tebėra priklausoma nuo užsienio darbuotojų. Tokiuose sektoriuose kaip sveikatos priežiūra, logistika, statyba ir gastronomija ir toliau pranešama apie didelį darbo jėgos trūkumą. Vakarų Balkanų reglamentas buvo svarbi priemonė šiam poreikiui patenkinti, nes sudarė sąlygas greičiau ir mažiau biurokratiškai įdarbinti iš kaimyninių ne ES šalių.

Dėl to planuojamas darbo jėgos migracijos iš Vakarų Balkanų mažinimas gali turėti nenumatytų pasekmių darbdaviams. Nors oficialių pareiškimų iš Vokietijos verslo bendruomenės kol kas nepaskelbta, tikėtina, kad reakcija bus sunkesnė.

Be to, vykstantis karas Ukrainoje pakeitė migracijos aplinką Europoje, darydamas papildomą spaudimą prieglobsčio sistemoms ir įnešdamas naujų sudėtingų diplomatinių santykių su ES nepriklausančiomis šalimis. Vokietijai stiprinant pastangas pasirašyti migracijos susitarimus, palengvinančius deportacijas ir ribojančius įplaukas, ji taip pat turi suderinti humanitarinę atsakomybę ir tarptautinius įsipareigojimus.

Visuomenės nuotaikos ir politiniai skaičiavimai

Migracija tebėra viena daugiausiai diskusijų keliančių klausimų Vokietijos politikoje. Ji buvo svarbi 2025 m. rinkimų kampanijoje ir suvaidino pagrindinį vaidmenį formuojant naują koaliciją. Tikimasi, kad CDU lyderis Friedrichas Merzas taps kancleriu, todėl naujoji vyriausybė greičiausiai patirs spaudimą pasiekti matomų rezultatų šia tema.

Abu koalicijos partneriai bando rasti pusiausvyrą tarp griežtesnių taisyklių vykdymo ir socialinės sanglaudos palaikymo. Tačiau teisių grupės ir integracijos šalininkai jau išreiškia susirūpinimą, kad dabartinis požiūris gali pagilinti susiskaldymą ir trukdyti ilgalaikės įtraukties pastangoms.

Ar Vokietija gali suderinti veiksmingos migracijos kontrolės poreikį su įsipareigojimu būti atvira ir įvairialype visuomene, dar reikia pamatyti. Tačiau viena aišku: politinė migracijos kryptis keičiasi.