Scholzo pasiūlymas sumažinti PVM maistui sukelia intensyvias diskusijas

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasiūlymas sumažinti PVM tarifą pagrindiniams maisto produktams nuo 7% iki 5% sukėlė karštą diskusiją tarp ekonomistų, politinių oponentų ir pramonės lyderių. Priemonė, kuria siekiama sumažinti finansinę įtampą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kritikuojama dėl platesnių pasekmių ir galimo neveiksmingumo.

Pasiūlymas ir jo pagrindimas

Kancleris Scholzas paskelbė planą per neseniai duotą interviu televizijai, pristatydamas jį kaip atsaką į besitęsiančią infliaciją ir jos poveikį kasdieniams esminiams dalykams. „Tai padėtų daugeliui mažai uždirbančių žmonių“, – pabrėžė jis ir pabrėžė, kad nors energijos sąnaudos sumažėjo, daugeliui vokiečių tebėra neatidėliotinas susirūpinimas dėl maisto prekių sąskaitos. Scholzas tvirtino, kad sumažinimas nepadarys didelės naštos federaliniam biudžetui.

Pasiūlymas pateiktas esant sudėtingam politiniam klimatui. Paleidus koalicinę vyriausybę ir artėjant balsavimui dėl pasitikėjimo, Scholzas pozicionuoja šią iniciatyvą kaip dalį savo platesnės strategijos, kuria siekiama spręsti ekonominius iššūkius ir kreiptis į rinkėjus.

Ekonominės ir politinės reakcijos

Ekonomistai pasiūlymą įvertino prieštaringai. Rėmėjai, tokie kaip Marcelis Fratzscheris, Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) prezidentas, gyrė plano paprastumą ir greito įgyvendinimo galimybes. Jis pažymėjo, kad tai gali suteikti neatidėliotiną pagalbą tiems, kurie stengiasi įsigyti būtiniausių prekių.

Tačiau kritikai išreiškė susirūpinimą dėl jo veiksmingumo ir teisingumo. Clemensas Fuestas, Ifo instituto prezidentas, tvirtino, kad priemonė yra brangi ir jai trūksta tikslumo. „Sumažėjęs PVM naudingas visiems namų ūkiams, ne tik tiems, kuriems jos reikia. Netgi milijonieriai pirks pigesnius bakalėjos produktus“, – sakė F. Fuestas ir pabrėžė, kad politika gali ne iki galo pasiekti numatytų perskirstymo tikslų.

Kiti ekonomistai, tokie kaip Friedrichas Heinemannas iš Europos ekonominių tyrimų centro (ZEW), atkreipė dėmesį, kad ši politika gali sukelti nenumatytų šalutinių poveikių. Nors mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams gali būti šiek tiek palengvėjimo, ši priemonė galėtų sumažinti vyriausybės pajamas maždaug 5 mlrd. eurų per metus, o tai neaiškios ilgalaikės naudos vartotojams.

Pramonės ir opozicijos kritika

Pramonės lyderiai ir politiniai oponentai suskubo atmesti planą. Vokietijos mažmeninės prekybos federacija (HDE) jį kritikavo kaip neveiksmingą priemonę socialiniams ar aplinkosaugos tikslams pasiekti, pabrėždama administracinę naštą, kurią tai gali sukelti įmonėms. Stefanas Genthas, HDE generalinis direktorius, tvirtino, kad sudėtinga PVM sistema jau vargina įmones ir kad papildomi pakeitimai gali padidinti veiklos sąnaudas.

Politinė opozicija, vadovaujama CDU/CSU bloko, šį pasiūlymą pavadino populistine taktika. „Tai rinkimų triukas, o ne gerai apgalvota politika“, – sakė CDU/CSU frakcijos parlamentinis sekretorius Thorstenas Frei. Jis pažymėjo, kad pasiūlymui trūksta išsamios finansinės strategijos ir jis pateiktas tuo metu, kai Vokietija jau kovoja su fiskaliniais iššūkiais.

Platesnis kontekstas: infliacija ir poveikis vartotojams

Vokietijos infliacijos lygis smarkiai sumažėjo nuo savo piko 2022 m., kai po Rusijos invazijos į Ukrainą jis išaugo iki beveik 9 proc. Dėl to kilusi energijos krizė padidino išlaidas kurui ir maistui, o tai smarkiai paveikė namų ūkių biudžetus. Nors nuo to laiko infliacija sumažėjo iki maždaug 2 %, daugelis vartotojų vis dar susiduria su didelėmis bakalėjos, ypač pagrindinių prekių, kainomis.

Esama PVM sistema, kurioje skirtingiems maisto produktams taikomi skirtingi tarifai, daro dar vieną sudėtingumą. Šiuo metu neperdirbtos prekės, tokios kaip vaisiai ir daržovės, apmokestinamos sumažintu 7 % tarifu, o perdirbtoms prekėms ir gėrimams dažnai taikomas standartinis 19 % tarifas. Sistemos kritikai teigia, kad ji sukuria skirtumus, kurie gali pakenkti bet kokio tikslinio mokesčių mažinimo veiksmingumui.

Ribotas politinis svertas

Scholzo galimybė įgyvendinti PVM sumažinimą susiduria su didelėmis kliūtimis. Jo vyriausybei iki vasario mėn. vyksiančių rinkimų dirbus laikinosiomis pareigomis, didelės teisėkūros iniciatyvos vargu ar susilauks. Kanclerio pasiūlyme taip pat trūksta aiškių detalių, kaip jis būtų finansuojamas, todėl oponentai abejoja jo įgyvendinamumu.

Nepaisant to, Scholzas, atrodo, pasiryžęs vykdyti kampaniją dėl politikos, kuria siekiama palengvinti ekonomiką, įskaitant siekį iki 15 m. padidinti minimalų atlyginimą iki 2026 eurų. Šios priemonės atitinka jo platesnę žinią remti darbininkų klasės šeimas, tačiau jų įgyvendinimas išlieka neaiškus besivystant Vokietijai. politinis kraštovaizdis.

Kadangi diskusijos dėl PVM mažinimo tęsiasi, tebėra neaiškios galimybės suteikti reikšmingą pagalbą. Nors ši politika galėtų sumažinti finansinį spaudimą vartotojams, jos platesnės ekonominės ir administracinės pasekmės sukėlė skepticizmą. Šiuo metu Scholzo pasiūlymas yra pagrindinis diskusijos apie ekonominį teisingumą, fiskalinę atsakomybę ir mokesčių vaidmenį sprendžiant visuomenės problemas.