Rekordiniai parduotuvių vagysčių nuostoliai Vokietijoje

Mažmenininkai praneša apie rekordinius vagysčių sukeltus nuostolius

Vokietijos mažmeninės prekybos sektorius susiduria su precedento neturinčia vagysčių parduotuvių banga, o nuostoliai, apskaičiuoti iki 4.95 mlrd. eurų 2024 m., rodo naujas EHI mažmeninės prekybos instituto tyrimas. Tai jau treti metai iš eilės, kai sektorius vis labiau mažėja, daugiausia dėl vagysčių. Staigus vogtų prekių, ypač iš organizuotų grupių ir oportunistinių asmenų, skaičiaus augimas sukėlė vis didesnį susirūpinimą visoje pramonėje ir atnaujino politinės intervencijos reikalavimą.

Milijardai prarasti nepaisant investicijų į saugumą

Iš visų nuostolių 4.2 mlrd. eurų galima tiesiogiai priskirti vagystėms. Į šią sumą įeina 2.95 mlrd. eurų, kuriuos pavogė klientai, 890 mln. eurų, kuriuos pavogė darbuotojai, ir dar 370 mln. eurų, kuriuos pavogė išorės paslaugų personalas, pavyzdžiui, pristatymo personalas. Likusi dalis atsirado dėl kainodaros klaidų ir administracinių klaidų.

Nepaisant to, kad į vagysčių prevenciją ir vidaus saugumą, įskaitant stebėjimo sistemas, mokymo programas, žymėjimo sistemas ir darbuotojų paskirstymą, investuota daugiau nei 3.1 mlrd. eurų, vagystės parduotuvėse ir toliau mažina mažmeninės prekybos pelną. Vidutiniškai apie 0.33 % mažmenininkų pajamų dabar skiriama saugumo priemonėms. Šios išlaidos kartu su pačiomis pavogtomis prekėmis netiesiogiai padidina mažmenines kainas maždaug 1.5 %.

Organizuotų vagysčių daugėja

Vienas labiausiai nerimą keliančių ataskaitoje pabrėžiamų pokyčių yra 5 % metinis organizuoto nusikalstamumo mažmeninėje prekyboje padidėjimas. Maždaug trečdalį parduotuvių vagysčių nuostolių dabar lemia profesionalios operacijos, kuriose dalyvauja koordinuotos grupuotės. Taktika svyruoja nuo masalų, kurie atitraukia darbuotojų dėmesį, iki asmenų, įrengiančių surinkimo punktus parduotuvėse, kad vėliau juos būtų galima atsiimti. Šios komandos dažnai taikosi į brangius, lengvai paslepiamus produktus, tokius kaip kvepalai, firminiai drabužiai, elektronika, spiritiniai gėrimai, skustuvai, kūdikių mišiniai ir tabakas.

Pagrindinis tyrimo autorius Frankas Horstas įspėja, kad nauji mažmeninės prekybos formatai gali prisidėti prie problemos. Savitarnos kasos, kurios tampa vis labiau paplitusios, siejamos su padidėjusiais nuostoliais. Beveik pusė jas naudojančių mažmenininkų praneša apie didesnius nuostolių rodiklius – kai kurie iš jų kyla dėl tikrų vartotojų klaidų, o kiti – dėl tyčinių vagysčių.

Neaptiktų vagysčių mastas

Nors policijos duomenys rodo, kad užregistruotų vagysčių parduotuvėse atvejų mažėja, pramonės ekspertai sutinka, kad tai klaidinanti informacija. Remiantis EHI skaičiavimais, iki 98 % vagysčių parduotuvėse atvejų lieka nepastebėti. Tai reiškia stulbinančius 24.5 mln. atvejų per metus, kurių kiekvieno nuostoliai vidutiniškai siekia 120 eurų. Todėl atsargų neatitikimai dažnai išaiškėja tik metinių auditų metu.

Dėl mažo aptikimo rodiklio, ribotų teisėsaugos išteklių ir suvokiamo skundų teikimo beprasmiškumo daugelis mažmenininkų visiškai nustojo pranešti apie smulkias vagystes. Net ir tais atvejais, kai pranešama, trys ketvirtadaliai atvejų galiausiai nutraukiami dėl mažos vertės arba įrodymų trūkumo.

Mažmenininkai ragina imtis teisinių reformų

Augantis mažmenininkų nepasitenkinimas paskatino vis daugiau raginimų imtis ryžtingesnių politinių veiksmų. Vokietijos mažmenininkų asociacijos (HDE) generalinis direktorius Stefanas Genthas kritikavo dabartinį teisinį ir teisminį vagysčių nagrinėjimą, teigdamas, kad sistema nesugeba veiksmingai patraukti pažeidėjų baudžiamojon atsakomybėn ar atgrasyti nuo pakartotinių nusikaltimų. Asociacija ragina imtis teisminių reformų, skirtų sugriežtinti bausmes, ypač pakartotiniams pažeidėjams ir organizuoto nusikalstamumo tinklams.

HDE mano, kad įstatymų leidėjų neveiklumas prisidėjo prie to, kad Vokietija tapo vis patrauklesnė parduotuvių vagims, ypač kai dauguma pirmą kartą nusikaltėlių lieka be rimtų pasekmių. Nors Vokietijos įstatymai už vagystes parduotuvėse numato iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmes, jos retai vykdomos.

Diskusija dėl motyvų ir teisingumo

Vagysčių parduotuvėse padidėjimas vėl įžiebė diskusijas tarp kriminologų. Nors EHI du trečdalius vagysčių priskiria oportunistiniam elgesiui, sociologai teigia, kad daugelį jų lemia būtinybė. Kelno universiteto kriminologė Nicole Bögelein daugumą atvejų apibūdina kaip „skurdo nusikaltimus“, kuriuos įvykdo asmenys, patiriantys finansinių sunkumų. Jos tyrimai rodo, kad parduotuvių apsauga neproporcingai dažniau taikosi į skurdesnius asmenis, o daugelis sugautų asmenų yra bedarbiai arba gauna mažas pajamas.

Vis dėlto ne visi sutinka su skurdo naratyvu. Horstas mano, kad nors ekonominis spaudimas gali atlikti tam tikrą vaidmenį, ne visi parduotuvių vagys yra nuskurdę. Jis teigia, kad kai kuriems vagystė gali būti netgi protesto prieš kylančias kainas forma. Nepriklausomai nuo motyvo, finansinė žala išlieka – ir galiausiai sąskaitą apmoka klientai, mokesčių mokėtojai ir įmonės.

Didėjančios socialinės išlaidos

Be tiesioginių mažmeninės prekybos nuostolių, valstybė taip pat kasmet praranda apie 570 mln. eurų nesumokėtų pardavimo mokesčių už vogtus daiktus. Kartu sudėjus išlaidas investicijoms į saugumą, bendra ekonominė našta dėl vagysčių parduotuvėse išauga iki maždaug 7.3 mlrd. eurų per metus.

Mažmeninės prekybos darbuotojams taip pat kyla vis didesnė rizika. Pasak EHI, daugėja parduotuvių vagių žodinių ir fizinių užpuolimų, o vienas iš keturių mažmenininkų didina išlaidas darbuotojų apsaugai ir mokymams apie deeskalaciją. Tokios įmonės kaip vaistinių tinklas „dm“ daug investuoja į personalo tobulinimą ir naujas technologijas, skirtas darbuotojų ir prekių apsaugai.

Ateities perspektyva

Nepaisant problemos masto, ekspertų nuomonės dėl tolesnių veiksmų tebėra skirtingos. Mažmenininkai reikalauja teisėkūros reformų, griežtesnių bausmių ir geresnės teisėsaugos paramos. Tačiau kriminologai perspėja, kad kriminalizavus smulkius nusikaltimus, padarytus dėl skurdo, vagysčių gali ir nesumažėti, o gali perkrauti teisingumo sistemą.

Nors priežastys išlieka sudėtingos, vienas faktas aiškus: Vokietijos mažmeninės prekybos sektorius patiria didėjančios krizės naštą, kurios pasekmės jaučiamos toli už vienos parduotuvės ribų.