Merzas gina lyčių lygybę, bet sulaukia kritikos

Kancleris Merzas tampa Lygybės lyderystės iniciatyvos globėju

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas oficialiai perėmė iniciatyvos „Chef:innensache“ – tinklo, kuriuo siekiama skatinti lyčių lygybę vadovaujančiose pareigose versle, politikoje ir viešosiose institucijose – globą. Sekdamas buvusių kanclerių Angelos Merkel ir Olafo Scholzo pėdomis, Merzo įsitraukimas rodo bandymą suderinti savo vyriausybę su augančiu lygių galimybių aukščiausiuose sprendimų priėmimo lygmenyse poreikiu.

Berlyne vykusioje metinėje iniciatyvos konferencijoje, pažymėtoje dešimtųjų metinių, pagrindinį pranešimą pasakė Merzas, kuris pripažino, kad lygi moterų atstovavimas vadovaujančiose pareigose yra ne tik moralinė pareiga, bet ir Vokietijos ekonominio konkurencingumo bei demokratinio stabilumo reikalavimas. Tačiau jo žinia yra atidžiai stebima dėl lyčių disbalanso jo paties patarėjų komandoje ir platesnėse jo partijos vadovybės struktūrose.

Prieštaringai vertinamas lygybės gynėjas

Kancleris Merzas ilgą laiką ir sudėtingai sieja lyčių lygybės temas. Anksčiau jis viešai atmetė lyčių lygybės aspektą tausojančią kalbą ir priešinosi institucinėms reformoms, kurios skatina lygias galimybes atstovauti. Rinkimų kampanijų metu jis kritikavo kvotų idėją ir reiškė skepticizmą dėl to, ar moterys į vadovaujančias pareigas visada atrenkamos pagal nuopelnus.

Šis ankstesnis rezultatas sukėlė skepticizmo, ypač iš kritikų, kurie atkreipia dėmesį į vyrų dominuojamą Merzo artimiausių narių ir CDU/CSU koalicijos sudėtį. Spaudos pranešimuose vyriausybės atstovai kartais net juokauja apie lyčių disbalansą. Vis dėlto dabar atrodo, kad Merzas tiesmukiau nei anksčiau laiko taiko lygių galimybių principus, vadindamas lyčių lygybę vadovybėje politiniu prioritetu ir ekonomine būtinybe.

Stiprūs žodžiai Chef:innensache konferencijoje

Savo kalboje konferencijoje Merzas išdėstė tvirtą poziciją: moterų trūkumas vadovaujančiose pareigose yra ne tik socialinė problema, bet ir praleista ekonominė galimybė. Dabartinę statistiką jis pavadino nepriimtina, pažymėdamas, kad daugelyje didelių įmonių, kurioms netaikomos teisinės lyčių kvotos, vadovų komandos vis dar praneša apie tikslinius skaičius – „nulis moterų“ vadovaujančiose pareigose.

Jis pabrėžė, kad pokyčiai negali būti grindžiami vien savanoriškomis pastangomis, ir išreiškė paramą privalomoms kvotoms, teigdamas, kad trumpalaikis įmonių autonomijos ribojimas tarnauja ilgalaikei laisvei ir teisingumui. Pasak Merzo, „mišrios komandos priima geresnius sprendimus. Jos yra atsparesnės ir inovatyvesnės, be to, jos stiprina tiek įmones, tiek demokratines institucijas“.

Savo pastabose jis palietė istoriškai nepakankamą moterų atstovavimą, pasenusių stereotipų, vertinant lyderystės potencialą, egzistavimą ir nuolatinį moterų pavyzdžių trūkumą vadovaujančiose pareigose. Jis gyrė tokias iniciatyvas kaip „Chef:innensache“ už šių spragų šalinimą ir paragino daugiau įmonių diegti struktūrizuotas mentorystės ir vidaus paramos sistemas, siekiant paspartinti šį pokytį.

Merzas pripažįsta savo partijos lyčių disbalansą

Nepaisant paaštrėjusios retorikos, Merzas pripažino, kad CDU vis dar turi didelių struktūrinių problemų dėl lyčių atstovavimo. Tik ketvirtadalis CDU partijos narių yra moterys, o tai reiškia mažesnį moterų dalyvavimą komitetuose ir vadovaujančiose pareigose. Nors dabartiniame jo kabinete yra beveik lygiavertis skaičius – aštuonios moterys ir devyni vyrai – platesniame partijos aparate vis dar dominuoja vyrai.

Merzas paragino moteris tapti aktyvesnėmis politiniame gyvenime ir skatino partijas remti vidinius moterų talentų tinklus ir ugdymo struktūras. Jis pabrėžė, kad viešosios institucijos turi rodyti pavyzdį, jei Vokietija nori pasiekti nacionalinius lyčių lygybės tikslus, ypač tuos, kurie išdėstyti Federaliniame lygybės įstatyme, kuriuo siekiama, kad iki 50 m. pabaigos 2025 proc. moterų užimtų vadovaujančias pareigas.

Pažanga egzistuoja, bet ji netolygi

Pasak Merzo, matoma tam tikra pažanga. Moterų dalis didelių bendrovių, kurioms taikomos privalomos kvotos, stebėtojų tarybose nuo 2015 m. beveik padvigubėjo ir pasiekė 38 proc. Vykdomosiose tarybose ši dalis išaugo daugiau nei keturis kartus, tačiau vis dar nesiekia 25 proc. Viešai skiriamose valdybose ir federaliniuose priežiūros komitetuose moterys dabar užima beveik pusę vietų.

Vis dėlto šimtuose įmonių, kurios nėra įpareigotos taikyti privalomos sistemos, vis dar nėra moterų vyresniojoje vadovybėje – šią situaciją Merzas atvirai kritikavo. Jis pabrėžė, kad lygioms galimybėms pasiekti reikia ne tik laikytis reglamentų, bet ir kultūrinių pokyčių samdymo praktikoje bei vidinėje paaukštinimo politikoje.

Lyčių nelygybė politinėje įtakoje

Kontrastas tarp Merzo viešų pareiškimų ir politinių derybų realybės jo vyriausybėje išlieka ryškus. Įtakingą koalicijos komitetą, atsakingą už svarbius politinius sprendimus, sudaro aštuoni vyrai ir tik viena moteris. Kritikai teigia, kad tai kenkia Merzo įsipareigojimo lyčių lygybei patikimumui, ypač kai svarbūs sprendimai dažnai priimami už uždarų durų.

CDU politikė Julia Klöckner tiesiogiai atkreipė dėmesį į šį disbalansą, televizijos interviu sakydama: „Kai viskas pasidaro rimta, vis tiek atrodo, kad vyrai perima valdžią. Tačiau visuomenė jau pasistūmėjo į priekį.“

Žvilgsnis ne tik į kvotas

Merzas pabrėžė, kad nors lyčių kvotos yra būtinas mechanizmas, jos nėra panacėja. Kaip gilesnius struktūrinius iššūkius jis nurodė nuolatinius kultūrinius šališkumus, griežtas darbo sąlygas ir vyrų tinklų dominavimą. Pasak jo, tokios lyderystės savybės kaip ryžtingumas ir kompetencija vis dar pernelyg dažnai siejamos su vyrais, net kai moterys demonstruoja tokius pat ar geresnius gebėjimus.

Jis gyrė iniciatyvą „Chef:innensache“ už jos vaidmenį metant iššūkį šioms normoms ir teikiant apčiuopiamą paramą moterims. Įgyvendindama mentorystės, koučingo ir švietimo programas, ši iniciatyva padėjo pakeisti daugiau nei 100 didelių organizacijų Vokietijoje įmonių kultūrą.

Ateities vizija

Baigdamas savo kalbą, Merzas išreiškė viltį, kad tokių iniciatyvų kaip „Chef:innensache“ poreikis vieną dieną išnyks – ne todėl, kad lyčių lygybė tapo tendencija, o todėl, kad ji buvo visiškai įgyvendinta. Jis paragino tiek vyrus, tiek moteris, tiek politikoje, tiek versle, toliau dalyvauti ir siekti struktūrinių bei kultūrinių pokyčių.

Jo pastabos atspindi tono pasikeitimą, nors dar ne struktūrinės transformacijos. Ar ši nauja pozicija virs ilgalaikiais pokyčiais, dar reikia pamatyti. Kol kas dėmesys sutelktas į kanclerį ir į tai, ar jo vadovybė atitiks žodžius darbui.