Kancleris ragina užtikrinti nuolatinę karinę parengtį
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas griežtai perspėjo dėl dabartinės šalies gynybos padėties, teigdamas, kad taika ir laisvė Vokietijoje negali būti laikomos savaime suprantamomis. Per pirmąjį oficialų vizitą Bundesvere kaip vyriausybės vadovas Merzas kreipėsi į naujai įsteigtos Operacinės vadovybės Švielovzėje, Brandenburge, karius ir vadus ir pabrėžė didesnių karinių investicijų ir pasirengimo poreikį atsižvelgiant į nuolatinį geopolitinį nestabilumą Europoje.
Kalbėdamas Rusijos karo Ukrainoje fone, Merzas pabrėžė, kad Vokietija turi būti pasirengusi gintis. „Norime turėti galimybę gintis, kad mums niekada nereikėtų“, – sakė jis. Jo pastabos žymi svarbų momentą besivystančioje Vokietijos saugumo politikoje, pabrėžiant poslinkį link ilgalaikio perginklavimo ir glaudesnio karinio koordinavimo su NATO sąjungininkais.
Naujasis vadovavimo centras tampa karinės reformos simboliu
Kanclerio vizitas įvyko visoje šalyje minimos „Bundesvero dienos“ metu, kai kariniai daliniai visoje Vokietijoje atvėrė duris visuomenei. Netoli Potsdamo esanti Schwielowsee bazė yra Bundesvero naujosios jungtinės operacijų vadovybės centras. 2025 m. balandžio mėn. aktyvuota ši įstaiga dabar koordinuoja Vokietijos vidaus ir tarptautines misijas, prižiūri operacijų planavimą visose kariuomenės šakose – sausumos pajėgose, kariniame jūrų laivyne, oro pajėgose ir kibernetinių operacijų vadovybėje – ir yra pagrindinis ryšių palaikymo pareigūnas su NATO, ES partneriais ir civilinėmis valdžios institucijomis.
Bundesvero generalinis inspektorius generolas Carstenas Breueris ir Operacijų vadovybės vadas generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas pasveikino kanclerį. Savo instruktaže jie pateikė išsamią vadovybės plačių pareigų apžvalgą, įskaitant reagavimą į hibridines grėsmes Baltijos jūros regione ir vykdomus Bundesvero dislokavimus Artimuosiuose Rytuose, konkrečiai Jordanijoje, Irake ir Libane.
Ši vadovybė taip pat atlieka strateginį vaidmenį Vokietijos „Operationsplan Deutschland“ – kariniame nacionalinio gynybos planavimo komponente – ir yra centrinis logistikos centras NATO rytinėje gynybos architektūroje.
Biudžeto plėtra ir įsipareigojimai NATO
Savo kalboje Merzas dar kartą patvirtino Vokietijos įsipareigojimą smarkiai padidinti gynybos išlaidas. Neseniai Hagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime Vokietija įsipareigojo investuoti penkis procentus savo BVP į nacionalinį saugumą – 3.5 proc. – karinei gynybai, o dar 1.5 proc. – ypatingos svarbos infrastruktūrai.
Vokietijos gynybos biudžetas jau ženkliai išaugo. Nuo 74.5 mlrd. eurų 2024 m. planuojamas šių metų biudžetas siekia 115.7 mlrd. eurų. Prognozės rodo tolesnį augimą iki 152.8 mlrd. eurų iki 2029 m. Šis padidėjimas yra ne tik finansiniai signalai, bet ir politikos žymekliai, rodantys Vokietijos strateginius pokyčius vis priešiškesnėje pasaulinėje aplinkoje.
Merzas pabrėžė, kad vien finansinių išteklių nepakanka. „Stiprioms pajėgoms reikia daugiau nei pinigų ir ginklų. Joms reikia veiksmingų vadovavimo struktūrų“, – teigė jis. Jis apibūdino Operacijų vadovybę kaip Vokietijos kariuomenės „operacinę širdį“, vietą, kurioje susijungia visos gijos – ar tai būtų teritorinė gynyba, aljanso atsakomybė, ar tarptautinės krizių misijos.
Duoklė žuvusiems kareiviams ir buvimo priesaika
Vizito pabaigoje kancleris Merzas pagerbė žuvusiuosius „Wald der Erinnerung“ (Atminimo miške) – memoriale, skirtame pagerbti užsienio misijose žuvusius Bundesvero karius. Iškilmingai susimąstęs, jis padėjo baltą rožę ir tyliai stovėjo priešais stelas, ant kurių išgraviruoti 119 žuvusių kareivių vardai. Šis gestas buvo ir atminimas, ir priminimas apie tikrąją žmogiškąją Vokietijos tarptautinių įsipareigojimų kainą.
Merzas taip pat dar kartą patvirtino savo ketinimą ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su ginkluotosiomis pajėgomis savo kadencijos metu. Jis pažadėjo ir toliau reguliariai lankytis Bundesvero dislokacijos vietose, kaip ir anksčiau, būdamas opozicijos lyderiu, ir pareiškė, kad palaikys atvirą bendravimą su kariais visoje šalyje.
Strateginis dėmesys neapsiriboja Vokietija
Kanclerio pastabos pasirodė praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai jis kartu su gynybos ministru Borisu Pistoriumi dalyvavo oficialiame Vokietijos 45-osios tankų brigados dislokavimo ceremonijoje Vilniuje, Lietuvoje. Šarvuotoji brigada, nuolat dislokuota NATO rytiniame flange, yra pagrindinis NATO atgrasymo strategijos elementas. Jos buvimas Lietuvoje sustiprina Vokietijos ilgalaikį įsipareigojimą kolektyvinei gynybai pagal NATO Chartijos 5 straipsnį.
Išaugęs Vokietijos lyderio vaidmuo Europos gynybos ekosistemoje atspindi platesnį jos po Antrojo pasaulinio karo sukurtos karinės doktrinos perkalibravimą. Didelio masto karo sugrįžimas į žemyną paspartino pastangas modernizuoti Bundesverą, didinti sąveikumą su NATO partneriais ir ruoštis scenarijams, kurie dar prieš kelerius metus atrodė neįmanomi.
Savo kreipimesi Merzas nubrėžė aiškią ribą nuo karinės galios iki civilių saugumo: „Tai, ką jūs čia pasiekiate, yra esminis dalykas mūsų gyvenimui laisvėje, taikoje ir klestėjime.“ Šis teiginys atspindi augantį Vokietijos politinės vadovybės sutarimą, kad nacionalinė gynyba nebėra abstraktus politikos klausimas, o apčiuopiamas kasdienio gyvenimo reikalavimas.