Gruzija susiduria su politine krize ir ES pasiūlymų neapibrėžtumu

Nepaisant vyriausybės dvejonių, Gruziją apima politinė suirutė, o jos gyventojai reikalauja glaudesnių ryšių su Europa. Įtampa pasiekė naują viršūnę, kai visoje šalyje kilo masiniai protestai, ypač Tbilisyje, kur demonstrantai sulaukė griežto valdžios atsako.

Vyriausybės pozicija dėl stojimo į ES kursto visuomenės pasipiktinimą

Valdančioji partija „Gruzinų svajonė“ paskelbė apie stojimo į ES derybų sustabdymą iki 2028 m., sukeldama plačius neramumus tarp gyventojų, kurie mano, kad tai yra jų europinių siekių išdavystė. Dėl šio sprendimo taip pat buvo sustabdytas biudžetinių dotacijų iš Briuselio gavimas, dar labiau paaštrėjo visuomenės pasipiktinimas ir Rusijos įtaka Gruzijos politikoje. Situacija pablogėjo tiek, kad JAV Valstybės departamentas sustabdė strateginę partnerystę su Gruzija, smerkdamas per didelę jėgą, panaudotą prieš protestuotojus.

Prezidento Zourabichvilio iššaukiantis stendas

Tokiomis aplinkybėmis prezidentė Salomėja Zourabichvili tapo tvirta ES remiančios frakcijos rėmėja. Priešingai vyriausybės prorusiškam polinkiui, ji atvirai kritikavo spalį vykusius parlamento rinkimus kaip nesąžiningus ir paskelbė, kad dabartinis parlamentas yra neteisėtas. Nepaisant to, kad jos kadencija artėja prie pabaigos, Zourabichvili atsisako atsistatydinti, tvirtindama, kad jos prezidentavimas išlieka vienintele teisėta valdžia. Ji tapo pasipriešinimo simboliu, žadančia likti savo pareigose, kol bus išrinkta teisėta vyriausybė ir šalis atnaujins savo kelią link integracijos į ES.

Protestai visoje šalyje rodo gilėjančią krizę

Protestų mastai yra precedento neturintys – mitingai vyksta ne tik Tbilisyje, bet ir dideliuose miestuose, tokiuose kaip Batumis ir Sugdidis. Protestuotojai, besivaržantys vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, buvo laikomi ES vėliavomis mojuojantys kaip jų įsipareigojimo Europos vertybėms simbolis. Protestai sulaukė įvairių visuomenės sluoksnių, įskaitant diplomatinio korpuso viešojo sektoriaus darbuotojus, kurie protestuodami pradėjo atsistatydinti.

Tarptautinės reakcijos ir ateities pasekmės

Tarptautiniu mastu krizė atkreipė dėmesį į tokius subjektus kaip Europos Parlamentas, raginantis surengti naujus rinkimus Gruzijoje. Europos Sąjunga išreiškė susirūpinimą dėl naujai priimtų įstatymų, apribojančių LGBT teises ir užsienio įtaką, dėl kurių buvo įšaldyta Gruzijos paraiška ES. Šie įvykiai reiškia kritinį įvykį Gruzijai, nes ji svyruoja tarp savo europinių ambicijų ir dabartinės vyriausybės suderinimo su Rusijos interesais.

Išvada

Gruzijai atsidūrus kryžkelėje, ateinančios savaitės yra labai svarbios sprendžiant, ar ji gali susigrąžinti savo kelią link Europos integracijos, ar pasiduos vidinių nesutarimų ir išorės įtakos spaudimui. Jos žmonių ryžtas, kaip matyti iš vykstančių protestų, išryškina atsparų postūmį demokratijos ir europinių vertybių link, sudarydamas sąlygas galimai permainingam Gruzijos politikos laikotarpiui.